BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Informacinių technologijų samprata

        Informacinės technologijos- priemonių ir būdų informacijai apdoroti visuma. Apima įvairius metodus ir priemones (techninę ir programinę įrangą) , skirtus duomenis apdoroti :rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti bei kitaip tvarkyti kompiuteriu.
        Turimai informacijai tvarkyti visų pirma reikalingos priemonės- tam tikra techninė bei programinė įranga.Turėdami priemones, bet neįgudę jomis naudotis, gerų rezultatų nepasieksime.Vadinasi, informacijos apdorojimo priemonės ir jų naudojimo metodai neatsiejami.
        Kompiuteriu apdorojama visokeriopa informacija: vaizdinė, tekstinė, skaitmeninė, garsinė.
        Kompiuterį papildantys įrenginiai:spausdintuvas, skaitytuvas, modemas, kompaktinis plokštelių grotuvas, skaitmeninių ar kompaktinių plokštelių rašymo ir skaitymo įrenginys.Visa tai ir būtų informacinių technologijų priemonės.
        Tik įgavus tam tikrų įgūdžių, žinant, ką daryti su viena ar kita programa, galime kalbėti apie gebėjimą apdoroti kurios nors rūšies informaciją.Informacinės technologijos apima daugybę darbų kompiuteriu: tekstų rengimą, lentelių, diagramų sudarymą, paveikslų apdorojimą, įvairių dokumentų rengimą, programų rašymą, informacijos paiešką internete, tinklapių sudarymą, naudojimąsi mokomosiomis programomis, enciklopedijomis, žodynais ir pan.
        Svarbios yra nuotolinio ryšio technologijos, leidžiančios greitai pasiekti informaciją iš bet kurios pasaulio vietos.
       
      Informacinių technologijų raida

  Priemonė                     Atsiradimo laikas                             Samprata, naudojimo pobūdis
 
  1. Kalba                       Pirmykštėje bendruomenėje              Žmonių bendravimo ir minčių reiškimo priemonė
  2. Raštas                      8-4 tūkst. pr. Kr.- piktografinis           Fiksuojančių ženklų sistema. Žinių kaupimo priemonė
                                      3 tūkst. pr. Kr.-ideografinis
  3. Spauda                     15 a. vid.                                         Pagrindinė informacijos kaupimo ir perdavimo priemonė
  4. Telegrafas                 1832 m.                                           Telegramų perdavimas elektriniais signalais
  5. Telefonas                  1876 m.                                           Balso perdavimas elektriniais signalais
  6. Fonografas                1877 m.                                           Garso perdavimas
  7. Radijas                      1895 m.                                           Informacijos perdavimas bevieliu būdu
  8. Fototelegrafas            19 a. 8-9dešimtmetis                        Per atstumą perduodamas ir priimamas nejudantis vaizdas
  9. Televizija                   19 a. pab.- 20 a. pradž.                     Judančių ir nejudančių atvaizdų perdavimas per atstumą                10. Kompiuteris               1939 m.                                           Priemonė skaičiavimams atlikti ir informacijai apdoroti
11. Mikroschemos           20 a. 7 dešimtmetis                          Sumažėjo ir atpigo kaompiuterių kanstrukcija
12. Pelė                          1968 m.                                           Žymekliui kompiuterio ekrane valdyti
13. Elekroninis paštas      1971 m.                                          Spartus keitimąsis informacija
14. Internetas                   1972 m.                                          Pasaulinė kompiuterių tinklų visuma
15. Žiniatinklis                  1989 m.                                          Informacijos demokratizavimas
16. Įvairialypė įranga         20 a. 9-10 dešimtmetis                     Įvairių rūšių informacijos derinys

Rodyk draugams

Komentarai (42)

  1. Butų įdomu sužinoti kokio autoriaus ir iš kur paimta medžiaga.

  2. katu:

    cia gi as ka jus

  3. Airidukas:

    sveikutis

  4. surelis:

    sup duds

  5. as:

    neknisk tu man proto gerai?

  6. sup duds:

    sup duds

  7. Airidukass:

    ziuriu visus pornus kiek rodo ir pisu

  8. spam:

    spam spam

  9. Pisa gintariukasper rurike

  10. wtf jus noobai as mokslo ziurke

  11. tevas:

    tavo tevas

  12. as:

    aneeeeeeeeeeeee?

  13. vaidas laizo tomuka

  14. tevas:

    tyliai buni

  15. surelis:

    e radau varskes suri norit parduosiu 10 E jei norit rasykit i PM

  16. Aš duxas esu

  17. tevas:

    sakeu tyliai buni

  18. tevas:

    sakeu tyliai bunii

  19. as:

    as paimsiu varske

  20. eglrl:

    egle cia as bosas ne tu

  21. Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195

  22. spam:

    Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195

  23. Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195
    Informacinės visuomenės samprata buvo suformuluota XX a. septintojo
    dešimtmečio pabaigoje. Patį terminą „informacinė visuomenė“ 1963 m. pirmą kartą
    pavartojo Tadao Umesao straipsnyje apie visuomenės evoliucijos teoriją ir nurodė
    informacijos industrijos plėtrą. Kiti šaltiniai šio termino autoriumi laiko Tokijo
    technologijos instituto profesorių J. Chajaši. Šiaip ar taip, Japonijos mokslininkai pirmieji
    apibrėžė savo vyriausybei informacinės visuomenės kontūrus.
    Vienas žinomiausių pasaulyje informacinės visuomenės tyrinėtojų Y.
    Masuda jau 1983 m. yra pareiškęs, kad informacinė visuomenė bus naujo
    tipo visuomenė, kuri iš esmės skirsis nuo industrinės visuomenės.
    Informacinės visuomenės esmė - informacijos vertybių produkcija, kaip
    varomoji visuomenės plėtros jėga. Informacinės visuomenės kūrimo
    koncepcija iš pradžių buvo orientuota į Japonijos ekonomikos uždavinių
    sprendimą.
    Y. Masuda suformulavo šiuos ekonominius ir socialinius pokyčius:
    1etapas: naudojamos visos jau anksčiau žmonijos sukurtos technologijos;
    2etapas: pasitelkęs informacines technologijas žmogus galės atlikti darbus, kurių anksčiau iš
    viso negalėjo padaryti;
    3 etapas: esamos socialinės ir ekonominės struktūros transformuosis į naujas socialines ir
    ekonomines sistemas.
    Y. Masuda numatė ir pagrindė naujus pokyčius švietimo srityje:
    1)švietimas išsiplės už formalių mokyklos ribų – atsiras atvira švietėjiška aplinka,
    2)švietimas bus individualizuotas – taikomas kiekvienam individui pagal jo reikmes
    ir gebėjimus,
    3)bus plečiama savišvietos sistema – ji apims visas veiklos sritis,
    4)edukaciniai procesai informacinėje visuomenėje turės vykti visą gyvenimą (mokymosi
    visą gyvenimą principas).
    Žinomas pasaulio filosofas futurologas Alvinas Toffleris pasiūlė
    žmonijos visuomeninę raidą vaizduoti trimis bangomis, vaizduojančiomis
    prioritetų kitimą laike (20.1. pav.).
    -I banga – agrarinė (truko apie 10 000 metų);
    -II banga – industrinė (maždaug nuo 1800 m. iki šių laikų);
    - III banga – informacinė (maždaug nuo 1980 m. ir tebesitęsia).
    Informacinės visuomenės kūrimo idėjos sparčiai plito Jungtinėse Amerikos
    Valstijose. 1992 m. čia buvo nutarta kurti nacionalinę informãcinę infrastruktūrą. 1993 m.
    buvo paskelbtas B. Klintono ir A. Goro memorandumas „Amerikos ekonominio augimo
    technologija. Nauja kryptis, kurią būtina sukurti“. Jame pabrėžiama, kad investicijos į
    technologiją – tai investicijos į Amerikos ateitį.
    Yoney Masuda
    Alvinas Toffleris
    196
    20.1 pav. Visuomenės raidos bangos
    1993 m. Europos Komisija paskelbė Baltąją knygą „Augimas, konkurentabilumas ir
    užimtumas: iššūkiai ir mokymas žengiant į XXI amžių“. Joje buvo nagrinėjama informacinės
    visuomenės reikšmė Europos šalims. Remdamasi Baltąja knyga, Europos Taryba sukvietė
    aukšto lygio ekspertų grupę, kuri turėjo parengti pranešimą apie Europos informacinę
    visuomenę ir konkrečias priemones jai įgyvendinti. 1994 m. Korfu saloje vykusiame Europos
    Tarybos posėdyje Europos Komisijos viceprezidentas Martinas Bangemanas perskaitė
    pranešimą „Europa ir globali informacinė visuomenė“. Jame buvo numatytas perėjimo į
    informacinę visuomenę veiksmų planas. Jo esmė – koordinuoti atskirų Europos valstybių
    planų vykdymą siekiant sudaryti naujas galimybes visuomenėms, naujas darbo vietas
    piliečiams, naujas prekes ir paslaugas piliečiams.
    Tais pačiais metais M. Bangemano vadovaujama ekspertų grupė parengė dokumentą,
    vadinamąjį Veiksmų planą (An Action Plan), kuriame buvo suformuluota Europos kelio į
    informacinę visuomenę strategija. 1994 m. pabaigoje buvo įkurta informacinės visuomenės
    plėtros įstaiga {Information Society Promotion Office, sutrumpintai ISPO).
    Viena pirmųjų į Veiksmų planą reagavo Suomija - 1995 m. paskelbė programą „Suomijos
    kelias į informacinę visuomenę“. Analogišką programą 1996 m. paskelbė Vokietija.
    Dabar nacionalines informacinės visuomenės plėtros programas turi visos Europos valstybės.
    Lietuva tokią programą, pavadintą „Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros
    koncepcija“, patvirtino 2001 m.
    1995 m. liepos 12-13 d. Briuselyje įvyko pirmasis Europos Sąjungos ir Centrinės
    bei Rytų Europos informacinės visuomenės forumas. Jo misija: suformuluoti pagrindinį
    tikslą – tolygiai plėtoti informacinės visuomenės raidą visose Europos valstybėse.
    2000 m. buvo priimtas Europos Sąjungos dokumentas „Europos veiksmų planas“ (Europe
    Action Plan), kuriame išdėstytos pagrindinės informacinės visuomenės kūrimo Europos
    Sąjungoje nuostatos. Šį dokumentą, lietuviškai pavadintą „Elektroninė Europa –
    informacinė visuomenė visiems“, galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje
    (http://www.lrs.lt). Vėliau buvo parengtas papildomas dokumentas, kuriame
    aiškiai įvardijami uždaviniai valstybėms kandidatėms į Europos Sąjungą.
    20.2. Penki požiūriai į informacinę visuomenę
    Informacinės visuomenės kūrimo procesas yra sudėtingas ir daro poveikį visoms
    žmonijos veiklos sritims, todėl labai svarbu suprasti šio proceso esmę. Daugelis pasaulio
    197

  24. tevas:

    spam Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.

  25. tevass:

    spamspam Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.

  26. tevass:

    spamspamspamspam Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.

  27. is ir įvairiais laikotarpiais. Rezultatus pateikite diagramomis. Pabandykite surasti
    medžiagos apie kitas Europos valstybes ir palyginkite.
    3.Kuo iš esmės skiriasi Y. Masudos suformuluoti informacinės visuomenės kūrimo etapai?
    Kuriame etape yra Lietuva? Pateikite pavyzdžių.
    4.Kuriuos iš Y. Masudos suformuluotų švietimo pokyčių jūs labiausiai jaučiate mūsų visuomenėje
    šiandien? Ką dažniausiai pabrėžia žiniasklaida?
    5.Eilinis Europos informacinės visuomenės forumas vyko 2002 m. birželio mėn. Liublianoje
    (Slovėnija). Raskite medžiagos apie šį forumą.
    6.Aptarkite, kuo skiriasi ir kuo panašūs kiekvienas iš penkių požiūrių į informacinę visuomenę.
    Kiekvienam požiūriui nustatykite tristeigiamusir tris neigiamus aspektus.
    7.Kaip keičiasi profesijos informacinės visuomenės sąlygomis? Gal pavyks rasti duomenų apie
    profesijų kitimą Lietuvoje.
    8.Išvardykite pagrindinius informacinės visuomenės bruožus – kiekvieno piliečio galimybes.
    Pasinaudokite 20.5 pav. pateikta informacija. Kokius iš jų jūs labiausiai pastebite savo aplinkoje?
    9.Susiraskite ir išnagrinėkite „Nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją“.
    Išrašykite pagrindinius teiginius apie švietimo problemas, mokymąsi mokykloje.
    1.Prisiminkite ir apibūdinkite, kas yra informacinės technologijos. Kokia jų reikšmė mūsų
    gyvenime?
    2.Apgalvokite ir išvardykite esminius skirtumus tarp verslo ir švietimo kompiuterizavimo.
    3.Tarkime, dvi mokyklos vienodai aprūpintos kompiuterine technika, tačiau vienos mokinių
    pasiekimai žymiai geresni, jie nuolatos dalyvauja olimpiadose, projektuose, vyksta
    į užsienį, o kitos – ne. Išvardykite bent dešimtį priežasčių, kodėl taip yra. Diskutuodami išrinkite
    svarbiausias.
    4.Apibūdinkite, kas yra skaitmeninė nelygybė. Kur jūs ją pastebite?
    10. Raskite internete naujausių duomenų apie interneto naudojimą Europos šalyse.
    11.Atsisiųskite iš interneto „Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime
    strategiją“. Išrašykite svarbiausius kiekvienos iš 7 sričių uždavinius. Aptarkite juos.
    5.Panagrinėkite visų šalių technologinės pažangos indeksų lentelę (adresas internete:
    http://www.infodev.org/library/WorkingPapers/tables.doc).
    Išrinkite Europos šalis ir nubraižykite atskiras diagramas pagal kiekvieną rodiklį. Kurie
    duomenys turi

  28. tevasss:

    spaaam Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.

  29. tevassssss:

    Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.

  30. tevassssss:

    Socialiniasi ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.

  31. tevassssss:

    Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.ss

  32. tevassssss:

    Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.s

  33. tevassssss:

    Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.sssssss

  34. tevassssss:

    Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.ssssssssssss

  35. tevassssss:

    Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.sssssssssssssss

  36. tevassssss:

    Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.sssssssssssssssss

  37. tevassssss:

    Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195 Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
    195Socialiniai ir teisiniai aspektai
    20. Informacinė visuomenė ir informacinės
    technologijos
    Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų sąvokos jums jau įprastos, apie jas
    buvo rašoma 9-10 klasių informacinių technologijų kurse. Galėtume jų ir neaptarinėti, tačiau jos
    taip dažnai vartojamos žiniasklaidoje, kasdieniame gyvenime, kad vertėtų dar kartą apmąstyti ir
    paaiškinti būdingiausius informacinės visuomenės bruožus, principus, pokyčius, plėtrą Lietuvoje,
    informacinių technologijų naudojimo ypatumusir jų įtaką įvairių gyvenimo sričių plėtotei.
    20.1. Informacinės visuomenės samprata ir ištakos
    Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
    besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
    Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam
    visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
    valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram informacinių
    technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
    Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis
    išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas - gebėjimas skaityti ir rašyti.
    Informacinėje visuomenėje to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir
    moderniausiais informacijos šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.
    Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą. Tam turi būti
    sudaromos atitinkamos sąlygos: parengti įvairūs kursai per internetą, kad būtų galima mokytis bet
    kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti
    medžiagą, procesus ir pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo koncepcijos prie
    mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:
    -nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis (angl. distance education, distance learning),
    -atvirasis mokymasis (angl. open learning),
    -elektroninis mokymasis (angl. e-learning),
    -skaitmeninis mokymasis (angl. digital learning).
    Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės bruožus - atvira, išsilavinusi,
    besimokanti - galėtume suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai pateikiamas
    oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.
    Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios
    nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos
    srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos
    užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.ssssssssssssssssssssssssssssss

Rašyti komentarą